Vertimo žodžiu GD, naudodamasis savo dotacijų sistema, gali finansuoti mokslinių tyrimų projektus. Daugiau informacijos apie dotacijas rasite specialiame puslapyje.
Automatinis sakytinės kalbos atpažinimas
Vertimo žodžiu GD, Gento universitetas ir Johaneso Gutenbergo universitetas (Maincas) vykdė mokslinių tyrimų projektą, skirtą įvertinti galimą automatinio sakytinės kalbos atpažinimo technologijos privalumus ir naudingumą vertėjo žodžiu kabinoje. Šį mokslinių tyrimų projektą bendrai finansavo Vertimo žodžiu GD pagal programą „Dotacijos veiksmams, kuriais remiamas konferencijų vertėjų rengimas“. Jis pradėtas 2020 m. rugsėjo mėn. ir baigtas 2021 m. rugpjūčio mėn.
Tyrime dalyvaujantys mokslininkai – Bartas Defrancqas, Gento universiteto vertėjų žodžiu mokymo padalinio vadovas ir Claudio Fantinuoli (Johanneso Gutenbergo Universitetas, Maincas), „InterpretBank“ įkūrėjas. Helena Snoeck (Gento universitetas) yra šio projekto mokslinių tyrimų asistentė.
Mokslininkai atliko Vertimo žodžiu GD profesionalių vertėjų žodžiu apklausą, kad nustatytų, kaip būtų įmanoma palengvinti vertėjų žodžiu darbą ir sukurti jiems naudingų darbo įrankių. Vėliau jie paprašė Vertimo žodžiu GD vertėjų žodžiu išbandyti pateiktą priemonę vertimo žodžiu aplinkoje.
Kaip automatinis sakytinės kalbos atpažinimas gali padėti vertėjams žodžiu?
Automatinis sakytinės kalbos atpažinimas (angl. Automatic Speech Recognition, ASR) kabinoje gali sėkmingai veikti kaip pagalbinė vertėjų žodžiu sistema. ASR sistema iš kalbėtojo kalbos išgauna informaciją, kad vertėjams žodžiu būtų lengviau dirbti. „Ten, kur pasireiškia žmogaus silpnybė, mašinos paprastai turi nepaprastų privalumų. Ir atvirkščiai“, – sako Bartas Defrancqas.
Sistema parodo kalbėtojo paminėtus skaičius, vardus ir terminiją. Naudojama terminija gaunama iš konkrečiam renginiui parengtos duomenų bazės, o tai vertėjams žodžiu leidžia pasinaudoti kitų konferencijų ir susitikimų organizavimo daugybės metų patirtimi.
Svarbu pažymėti, kad ekrane rodoma ne viskas, kas sakoma, nes tai sukurtų papildomą kognityvinį krūvį. Dirbtinio kabinos kolegos paskirtis – teikti pagalbą vertėjams žodžiu konkrečiose srityse. „Vertėjai šia sistema gali naudotis kaip savo kabinos kolega,“ – sako Claudio Fantinuoli, – „ir pasikonsultuoti su juo tada, kai jiems prireikia pagalbos“.
Kaip buvo organizuojami bandymai?
Ankstesni mokslininkų bandymai su vertimo žodžiu studentais davė daug žadančių rezultatų. Pavyzdžiui, automatinis skaičių atpažinimas pagerina bendrus rezultatus beveik visų rūšių skaičių atveju. Bandymai parodė, kad sistema atpažįsta skaičius įspūdingu 95 proc. tikslumu. Mokslininkai norėjo patikrinti šiuos rezultatus su profesionaliais Vertimo žodžiu GD vertėjais žodžiu, kad įsitikintų, jog visi pasinaudosiantys projektu, gautų geriausią įmanomą patirtį.
Bandyme dalyvavo dvidešimt savanorių vertėjų žodžiu. Dešimt iš jų buvo iš nyderlandų kalbos kabinos, likusieji dešimt – iš ispanų kalbos kabinos. Dėl skirtingos skaičių darybos principų dviejose kalbų grupėse (plg., isp. „treinta y dos“ ir nyd. „tweeëndertig“), sumanyta atlikti bandymą su romanų ir germanų grupių kalbomis.
Bandymų metu dalyviai žodžiu vertė keturias trumpas kalbas (penkios minutės vienai kalbai ir dvi minutės tarp kalbų, iš viso trisdešimt minučių) į savo kalbą, naudodamiesi sakytinės kalbos atpažinimo priemone. Šiam tyrimui savanoriai savo vertimus įregistravo naudodamiesi Vertimo žodžiu GD Kalbų įrašų saugykla ir platformos siūloma įrašymo priemone „SCICrec“. „SCICrec“ suteikia galimybę į vieną rinkmeną įtraukti du garso takelius, o tai mokslininkams padėjo palyginti vertėjų žodžiu darbą.
Pirmieji įspūdžiai
Carmen Gomez von Styp Rekowski iš ispanų kalbos kabinos dalyvavo bandymuose ir mano, kad labai įdomu išbandyti ką nors naujo, kas galėtų pagelbėti sukurti priemonę, padedančią vertėjams žodžiu atlikti savo kasdienį darbą. „Jei rezultatai bus patikimi, automatinis kabinos kolega galėtų būti naudingas kabinoje“, – sakė ji. „Manau, kad tai labai naudinga priemonė. Kabinos kolegos ji nepakeičia, bet galėtų būti puikus pagalbininkas.“
Ši priemonė yra pagalbinė priemonė kabinoje, nors ji papildo turimą informaciją, su kuria vertėjai žodžiu turi dirbti tikruoju laiku. „Esama privalumų ir trūkumų. Kabinoje turime apdirbti daug informacijos iš skirtingų šaltinių, nėra lengva suvaldyti dėmesį su dar daugiau priemonių, nei esame pratę. Kartais turime rasti ir gauti informaciją internete, nes informacijos negavome posėdžio dokumente. Jei sakytinės kalbos atpažinimo priemonė būtų patikima, lengvai naudojama ir patogi, ji būtų labai naudinga.“
Nuorodos
Norėdami susipažinti su naujausia informacija ir gauti daugiau informacijos apie šį eksperimentą, apsilankykite Gento universiteto puslapyje.