Viešųjų paslaugų aplinka
Gestų kalbos vertimas naudojamas įvairioje viešųjų paslaugų aplinkoje, pavyzdžiui, per tėvų ir mokytojų susitikimą girdinčio vaiko, kurio vienas iš tėvų yra kurčias, mokykloje, per medicininę konsultaciją arba per laidotuves. Tokiais atvejais gestų kalbos vertėjai suteikia galimybę kurtiesiems, neprigirdintiems, taip pat neregintiems bei kurtiems gestų kalbos mokovams bendrauti su asmenimis, kurie jų gestų kalbos nemoka.
Trumpuose susitikimuose (iki valandos trukmės), kuriems netaikomi specialūs reikalavimai, paprastai gali versti vienas vertėjas. Ilgesniuose renginiuose, pavyzdžiui, susitikimuose su visuomenės atstovais, paprastai reikia bent dviejų kartu dirbančių vertėjų.
Kadangi daugelis bendravimo, susijusio su viešosiomis paslaugomis, epizodų vyksta akis į akį, apie gestų kalbos vertimą nieko nežinantiems asmenims gali atrodyti, kad vertėjas yra tiesiog vienas iš dalyvių. Iš tiesų vertėjo vaidmuo – tik sudaryti sąlygas komunikacijai, o ne dalyvauti diskusijoje. Jis privalo užtikrinti tikslų ir kultūriniu požiūriu tinkamą vertimą, o kartu išsaugoti konfidencialumą.
Gestų kalbos nėra universalios. Prieš užsisakydami vertimą klientai turėtų nurodyti, kurios gestų ir sakytinės kalbos bus vartojamos posėdyje, ir užtikrinti, kad būtų pasitelkti tinkamai parengti ir kvalifikuoti vertėjai žodžiu. Gestų kalbos mokovai gali rekomenduoti vertėjus, su kuriais jie reguliariai bendradarbiauja. Glaustas susitikimo turinio apibūdinimas padeda vertėjams tinkamai pasirengti versti. Nors vertėjai turi įvairių sričių vertimo įgūdžių, vis dėlto svarbu patikrinti jų kvalifikaciją ir kompetenciją, kurios reikia konkrečiai užduočiai.
Gestų kalbos, kaip ir sakytinės kalbos, nėra universalios. Prieš užsakant vertimo paslaugas visada labai svarbu pasiteirauti, kokios gestų ir sakytinės kalbos bus vartojamos susitikime. Gestų kalbos vartotojas neretai pageidauja rinktis tą gestų kalbos vertėją, su kuriuo jis dirba dažnai. Turint šią informaciją ir susitikimo turinio santrauką, galima kreiptis dėl vertėjo paslaugų. Vertėjai turi patirties ir įgūdžių versti labai įvairiomis temomis. Prieš užsakydami vertėjo paslaugas visada įsitikinkite, kad vertėjas yra kvalifikuotas pagal nacionalinius reikalavimus ir gali versti konkrečia tema.
Daugelis ES šalių yra priėmusios teisės aktus ir reglamentus, kuriais užtikrinama, kad kurtieji, neprigirdintys, taip pat neregintys bei kurti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti gestų kalbos vertimu. Paslaugų teikimo mastas įvairiose šalyse skiriasi ir gali būti ribotas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į turimų finansuojamų valandų skaičių arba vertėjų prieinamumą.
Teisinė aplinka
Gestų kalbos vertėjai gali dirbti įvairioje teisinėje aplinkoje – nuo teismo salės iki policijos nuovados. Kad vertėjas galėtų dirbti teisinėje aplinkoje, jis turi turėti reikiamą kvalifikaciją. Tai paprastai galima patikrinti nacionaliniame teisės vertėjų registre arba panašioje nacionalinėje ar regioninėje sertifikavimo sistemoje.
Vertėjai privalo laikytis profesinio elgesio kodekso, kuris apima konfidencialumo, nešališkumo, tikslumo ir teisingumo principus. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės komunikacijos specialistų, dirbančių su kurčiais ir nereginčiais bei kurčiais žmonėmis, nacionalinių registrų registruotojų ir reglamentuojamų stažuotojų elgesio kodekso ir Airių gestų kalbos vertėjų registro elgesio kodekso. Juose:
- nustatyti su konfidencialumu, nešališkumu, tikslumu ir profesine kompetencija (be kita ko, tęstiniu profesiniu tobulėjimu) susiję įpareigojimai;
- apibrėžti interesų konfliktų ir skundų valdymo mechanizmai.
Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti vieno ar dviejų vertėjų. Vertimo paslaugų reikalavimai nustatyti šalies, kurioje vyksta procesas, nacionalinėse taisyklėse. Baudžiamajame procese (be kita ko, susijusiame su Europos arešto orderiu) taikoma ES direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese.
JUSTISIGNS
JUSTISIGNS yra ES finansuojama iniciatyva, pagal kurią nustatomi įgūdžiai, kurių reikia norint versti į gestų kalbų teisinėje aplinkoje, ir rengiami mokymai kvalifikuotiems vertėjams ir vertėjams stažuotojams.
Įgyvendinant projektą pabrėžiamas itin svarbus klausimas: teisės aktai dažnai taikomi remiantis prielaidomis, dėl kurių neatsižvelgiama į kurčiųjų poreikius ir nepaisoma jų kultūrinių, kalbinių ir socialinių aplinkybių. Tokios prielaidos gali lemti nevienodas galimybes kreiptis į teismą, o taip pat gali pažeisti principą, kad užtikrinant teisingumą ginamos kurčiųjų teises.
Pagal JUSTISIGNS nustatyti keli susiję veiksniai, tokie kaip:
- ribotas arba nepripažintas gestų kalbų statusas ir dėl to apribota prieiga prie informacijos visais teisinio proceso etapais;
- ribotas suvaržymų, kurių kyla verčiant tiesiogiai tarp bet kurių dviejų kalbų (jau nekalbant apie vertimą tarp sakytinės ir gestų kalbos), supratimas teisinėje aplinkoje;
- menkas teisės specialistų informuotumas apie kurčiųjų istorines, švietimo ir kultūrines aplinkybes.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius svarbu užtikrinti, kad gestų kalbos mokovai teisinėje aplinkoje turėtų prieigą prie kvalifikuotų gestų kalbos vertėjų.